Žmonės kalba, kad tiems, kurie nukeliavo į Indiją, kažkas atsitinka. Vieni ten veržiasi ieškoti prasmės, kiti rinkti nuotraukų savo feisbuko kolekcijai, kartais grįžta susiraukę – „ten nešvaru...“, o kartais – visam gyvenimui susirgę šia šalimi.
Šios knygos autorė matė ir tradicinį, amžių glūdumas menantį kraštą, ir ties pamišimo ar nušvitimo riba atsidūrusius vakariečius. Ji lankėsi madingiausiuose Mumbajaus baruose ir garsiausiose šventyklose, ragavo Bolivudo aktorės darbo ir praktikuodama jogą ar kartodama šventas mantras braukė džiaugsmo ašaras, išmėgino įvairias alternatyviosios medicinos atšakas, gydėsi už pasakišką kainą įsigytu lydytu sviestu, nėrė į ezoteriką, žavėjosi sitaro melodijomis ir vėl grįžusi prie jogos juto bundančią Kundalini jėgą. Išmaišė visą šalį – nuo prieskoniais bei ajurvedos aliejais kvepiančio Trivandrumo iki „Mėnulio žemės“ Ladake...