Pasaulis niekada nebebus toks, koks buvo...

Istorija, įkvėpta COVID-19.

Pandemija. Mirtį sėjantis virusas. Išgyvena vos dešimtadalis Žemės gyventojų. Grupė išlikusiųjų nedidelėje gyvenvietėje apsitveria aukšta tvora su spygliuota viela. Jie ne mažiau kaip trejiems metams apsirūpinę maistu ir kitomis visiškoje izoliacijoje išgyventi būtinomis priemonėmis. Pasaulis už tvoros kelia mirtiną baimę. Ar kitoje pusėje tik virusu užsikrėtę svetimi, už maisto kąsnį pasiryžę bet kam? Ar pasaulis kada nors bus toks, koks buvo? O gal išliks tik stipriausieji?

„Drebėjau galvodama, kad tai gali atsitikti ir... šypsojausi sužavėta subtilaus Kristijono humoro jausmo. Širdis džiaugėsi romano leitmotyvu: kad meilė stipresnė už pandemiją." – Jolita Herlyn

„Tas atvejis, kai ne tu suryji knygą, o ji suryja tave. Skaitai laukdamas, kas bus toliau, tačiau supranti, jog lauki savo paties reakcijos. O ji dažnai ateina po tam tikro laiko. Kai suvoki, kad taip iš tikrųjų gali būti. Ir gal net jau yra. Kosmosas." – Rytis Sabas

„Turiu draugų ir pažįstamų, kurie per metus perverčia vos vieną grožinę knygą, o gal nė vienos. Sako, knygos nuobodžios, lėtos, trūksta veiksmo, nuobodu... Susimąsčiau – jeigu jau prisėdau rašyti knygą, rašysiu taip, kad veiksmo netrūktų, o puslapiai verstųsi kaip TV serialų epizodai ar filmukai jutūbe!“ – Autorius