1975–1979 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją, 1983–1986 m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas. 1986 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Kultūrinis – organizacinis judėjimas Lietuvoje 1831–1863 m.“, po nepriklausomybės atkūrimo ji nostrifikuota. 1994 m. apgynė habilitacinę disertaciją „Lietuvių Atgimimo kultūra“.

Nuo 1979 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto asistentas, nuo 1986 m. Lietuvos istorijos instituto bendradarbis, nuo 1989 m. skyriaus vedėjas. 1991 m. stažavosi Viskonsino valstijos universitete, Madisone, vėliau dirbo vizituojančiu profesoriumi Ilinojaus ir Helsinkio universitetuose.

Nuo 1992 m. Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, nuo 1997 m. profesorius. 1994–1998 m. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, 1997–2000 m. universiteto prorektorius aukštosioms studijoms, senato pirmininkas. Nuo 2000 m. universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius, Išeivijos studijų centro vadovas.

Daugiausia tiria XIX a. vidurio Lietuvos visuomeninį kultūrinį gyvenimą, pradinį lietuvių tautinio sąjūdžio etapą. Su Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės politine tradicija siejamą kitakalbę kultūrą traktuoja kaip sudėtinę Lietuvos ir lietuvių tautos istorijos dalį. Darbams būdingas eseistinis stilius.

1990 m. su kitais įkūrė testinį mokslinį leidinį „Lietuvių atgimimo istorijos studijos“, 1998 m. – „Kauno istorijos metraštį“. Nuo 1993 m. Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas. Nuo 1999 m. Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkas. Vienas iš Gži internetinio portalo, siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narių.[1] Nuo 2006 m. leidinio „Darbai ir dienos“ vyr. redaktorius.